Apie tikslus


Prasiritus dar vieniems metams kalendoriuje, aplink mus Internete ir ne tik pakyla pažadų, pasižadėjimų, „naujametinių rezoliucijų“ banga. Vienus duoti sau pažada paskatina aplinka, kitus – mada, trečius – dar kažkas. Dar kitus – kokia nors knyga ar pavydas, kad neturi ką papasakoti apie praėjusius metus. Pasigyrimas apie nuveiktus darbus praeitais metais irgi populiarus užsiėmimas. Bet man atrodo jis kur kas reikalingesnis tiek pačiam tokių pasisakymų autoriui tiek jo skaitytojams. Tai lyg žingsnis atgal su mintimi prisiminti, pasikartoti ir pasidžiaugti. Ilgai galvojau, ką aš galėčiau parašyti šituo klausimu ir nutariau, kad nerašysiu, nors tikrai prisiminiau ir pasikartojau ką gero nuveikiau per 2018 metus. Paminėsiu tik vieną esminį faktą – pradėjau kur kas daugiau skaityti, įsigijau nemažai knygų kuriomis mielai pasidalinu su savo artimiausiais draugais.

Tai kaip čia su tais tikslais?

Pasidairius ir paskaičius kaip kitiems sekėsi, dažnai iškyla klausimas – kam visa tai? Ko jie iš tikro siekia? Ar tai ką nuveikė tikrai buvo tai ko jie siekė? Manau klausimas „kam?“ arba „kodėl?“ yra vieni iš sunkiausiai atsakomi. Ir aiškumas čia gali būti labai svarbus.

Nutariau pasigilinti į tai kaip iš tikrųjų reikėtų rasti atsakymus į šiuos klausimus. Kaip juos randa kiti daugiau nuveikę protai ir kas nutinka kai atsakai sau į šiuos klausimus teisingai.

Jau kuris laikas „siurbiu“ vos ne visą informaciją kuria pasidalino Jim Rohn (1930-2009) ir jo komanda. Daugybe jo pasakojimų ir seminarų ištraukų, audio knygų guli Youtube. Viena knyga guli ir mano lentynoje. Apie tikslus jis kalba labai paprastai kaip ir apie daugumą kitų dalykų. Čia pateiksiu Jums mini konspektą surinktą iš keleto įvairių šaltinių.

Trumpalaikiai ir ilgalaikiai tikslai

Jim’as sako, kad yra „Short time goals“ (trumpalaikiai) ir „Long time goals“ (ilgalaikiai). Ir štai formulės pradžia kaip susirasti sau prasmingų tikslų.

Pirmiausiai reikia atsakyti sau į 4 klausimus:
1. „What do I want to do?“ Ką aš noriu daryti?
2. „What do I want to be?“ Kuo aš noriu būti?
3. „What do I want to see?“ Ką aš norėčiau pamatyti?
4. „What do I want to have?“ Ką aš norėčiau turėti?

Atsakymais į šiuos klausimus turėtų būti lakoniškas, po 3-6 dalykus prie kiekvieno atsakymo. Svarbu įsijungti fantaziją ir pamiršti apribojimus -neturiu tam pinigų, negaliu to ir ano čia neturi turėti įtakos. Leiskite sau svajoti, tai labai svarbu.

Baigus pildyti sąrašą prie kiekvieno iš užrašytų frazių reikia parašyti po skaičių metais kiek Tavo manymų tau užtruktų įgyvendinti, suapvalinant iki 1, 3, 5, 10 metų.

Jei pamatai, kad tavo sąraše mažai tokių dalykų kuriems pasiekti reikia 5 ar 10 metų – reikėtų pagalvoti plačiau, pasvajoti apie kažką didesnio. O jeigu nutiks taip kad mažesnių tikslų trūksta – reikia irgi pagalvoti kokie mažesni dalykai gali nuvesti toliau.

Tada įdomioji dalis – pagalvok, kas tau svarbu, o kas gal tik būtų smagu. Iš kiekvieno laikotarpio išsirinkti reikėtų po 4 tikslus – taip gausi 16 tikslų. Padarius šitą pasirinkimą formulė jau pradeda veikti – atsiveria akys ir tavo galva pradeda ieškoti kelių tikslo link.

Tada reikia sukonkretinti tą tikslą iki smulkmenų, aprašyti kaip atrodytų tai ką nori padaryti ar pasiekti. Tikslas – kuo detaliau apibūdinti tikslą ir įgauti aiškumo. Reikia viską užsirašyti, svarbi kiekviena detalė. Jei nori pasistatyti namą – turi aprašyti kaip jis atrodys, kiek langų turės, kas bus už lango, kokios spalvos sienos ir t.t.

Tada svarbiausias dalykas – paaiškinti sau kodėl Tu nori pasiekti šitą tikslą? Kam tau tas namas? Atsakymas turi būti toks pat aiškus ir detalus kaip ir pats tikslas. Jei negali to paaiškinti tai gal reikia atsisakyti šito tikslo?

Reikia dirbti su šituo sąrašo tol, kol galiausiai turėsi 16 aiškiai suprantamų, įsivaizduojamų, tiksliai aprašytų ir gerai motyvuotų tikslų.

Šita procesą reikėtų kartoti kas kart kažkurį tikslą pasiekus arba bent kartą per metus. Tai yra ilgalaikių tikslų nusistatymo principai. Darant naują tikslų aprašymo, versiją reikia pasilikti seną dokumentą, kad galėtum pamatyti savo progresą. Jim’as sako, kad tai yra labai vertingas dalykas ilguoju periodu, be to puikus palikimas artimiesiems.

Tai puiku – tikslai yra! Kas toliau?

Tikslų užsirašymas tik pirmas žingsnis, o siekimas – viso gyvenimo procesas. Tikslai keisis ne kartą. Todėl labai svarbu turėti supratimą kaip jie keičiasi ir kur link judame. Todėl užsirašymas čia gali būti labai naudingas.

Bet nėra jokių šansų, kad aš tai galėčiau padaryti…

Kiekvienas didesnis tikslas atsineša tam tikrą iššūkį kurio įveikimui reikia užsispyrimo, motyvacijos, kantrybės, drąsos ir t.t. Na žinoma, yra žmonių, kuriems šios savybės tiesiog įskiepytos iš vaikystės – jie matė gerų pavyzdžių, o gal būt turėjo labai blogų pavyzdžių ir žino kas būna kai kažko nepadarai. Bet tiems kitiems, kuriems ne taip pasisekė/nepasisekė ir augo šiltuose visko turinčiuose namuose, menkiausias iššūkis gali sukelti alergiją.

Ką daryti? Čia vėl prisimenu legendinio Jim Rohn kalbas kai jis sako – Pasaulis jau žino viską, nieko naujo sugalvoti nepavyks, galima tik kombinuoti dalykus tarpusavyje sukuriant kokį nors naują derinį ir būtina pasinaudoti tuo, ką žmonija jau žino. Taigi siūlau ir šiuo atveju pasinaudoti tuo, ką žmonės jau seniau sugalvojo. Aplink mus pilna pavyzdžių kaip žmonės darydami taip kaip kažkas jau darė pasiekia sėkmės. Kitaip sakant reikia žinoti sistemą.

Jim Rohn siekdamas padėti žmonės pasiekti tikslus pasakoja apie dvi sistemas.

„Break it down“

Taigi prieš jus didelis kaip dramblys tikslas. Nuo ko pradėti? Pirmiausia reikia padalinti užduotį į smulkesnes dalis. Nesvarbu koks tikslas bebūtų, jį galima padalinti į įveikiamus žingsnelius ir įveikti po vieną. Lietuvių liaudis turi puikų analogą šitam principui – surištos šluotos perlaužti niekaip nepavyks, bet jei laužysi po vieną šakelę tai nebus tokios šluotos kurios sulaužyti nepavyktų. Susikaupi tik į tai, ką šiuo metu gali įveikti ir ignoruoji viską, kas kažkada tavo manymų gali būti neįveikiama. Taip susikeičia negatyvi emocija su pozityvia „aš tai galiu“ energija ir tai sustabdo atidėliojimus ir baimes iš karto.

400 puslapių knygą parašyti yra sunkus uždavinys. O 1.5 puslapio per dieną? Tai vis tiek atrodo, kad bus sunku, nes ir rytoj, ir poryt ir t.t. reikės rašyti. Bet jei tu negalvoji apie rytojų, o matai tik tai ką šiuo metu gali padaryti – tai atrodo kur kas lengvesnė užduotis. Bet kartais netgi tai gali pasirodyti per sudėtinga. Tada reikia eiti dar toliau ir galvoti, kad šią valandą, man reikia parašyti tik tris sakinius… Tiek galima parašyti sms’u telefone be didesnio vargo, na arba Facebook’e ar kokiame kitame socialiniame tinkle.

Pritaikius šitą principą atidėliojimas nebe atsiranda nes užduotis tokia maža, kad jokia baimė nepasireiškia – aš galiu tai padaryti.

„Write it down“

Na ok – aš pasidalinu savo „dramblį“ į gabalus. Bet tai laiko aš vis tiek niekam neturiu ir neprieinu niekaip prie to mažiausio žingsnelio. Tada į pagalba Jim’as siūlo antrą kozirį.

Antras principas kuris padeda yra labai paprastas. Pabandykite užsirašyti ką dabar darote. Tai padeda panašiai kaip ir ilgo laikotarpio tikslų užsirašymas – atsiranda aiškumas kur nukeliauja tavo brangiausias resursas – LAIKAS. Tu darai savo veiksmų dienoraštį. Esmė – kuo tiksliau užsirašyti, bent po trumpą pastabą ar simbolį kas pusvalandį, geriausiai kaip galima gyvesniu laiku, bet jei to padaryti neįmanoma tada iš karto kai tik tą padaryti įmanoma. Šiais laikais manau galima rasti ne vieną programėlę Jūsų telefonui kuri padės tai padaryti super paprastai. Tada pervertus kelių dienų įrašus greitai pastebėsite kas trukdo Jums pasiekti savo tikslus. Tęsti užsirašinėjimus reikėtų bent apie savaitę – kad turėtumėte pilnesnį vaizdą. Tai gali pasirodyti sudėtinga užduotis, bet prisiminkite pirmą pamoką – „Break it down“ du žodžiai per 30min – VIENI JUOKAI. Žiūrėti į tai galima kaip į iššūkį kurio prizas – gyvenimą pakeičiantis suvokimas apie savo laiką.

„Break it down“ ir „Write it down“ – du labai svarbūs produktyvumo didinimo ginklai. Paros prailginti mes negalime… Bet galima pagerinti tai kaip mes tą parą išnaudojame.

Kaip išlaikyti discipliną siekiant tikslo?

Puiku – jau pradėjome, turime tikslus, žinome kaip galima padėti sau juos įveikti. Bet kas mus motyvuoja?

Prie tų penkių klausimų reikia prirašyti dar vieną – su kuo tu nori viskuo pasidalinti? Štai dar keli klausimai į kuriuos reikia atsakyti:

1. With whom do You want to share? Su kuo Tu nori pasidalinti tuo ką pasiekei?
2. Who You are working for besides You? Kam dar tu dirbi?
3. Who is depending on You? Kas yra nuo Tavęs priklausomas?
4. Who will benefit if You move on and succeed? Kas bus laimingas jei tu judėsi toliau ir pasieksi tikslą?
5. Who will suffer if You give up and stop trying? Kas liūdės jei tu pasiduosi?
6. Who You can reach out to and help when You will achieve Your goals? Kai pasieksi savo tikslą, kam tada galėsi ištiesti pagalbos ranką?

Atsakymai dažnai gali būti labai paprasti ir greiti, nebent tu esi viengungis, neturi artimųjų. Tai kur kas labiau padės tau atlaikyti sunkius momentus kai norisi visko atsisakyti. Bet to gali ir nepakakti. Esmė – tu privalai rasti priežastis ne vien tik savyje kad galėtum versti visus kalnus.

„Kas man iš to?“ – gali tave nuvesti toli, bet „Kas kitiems iš to?“ – gali Tave nuvesti visur kur tik panorėsi. Žmonės pasiekia daug, kai rūpinasi savimi, bet kai rūpinasi kitais – jie gali pasiekti daug daugiau. Mums kiekvienam reikia kažkuo rūpintis kad jaustumės svarbūs.

Tai kas toliau?

Linkiu visiems, kad šiais metais neišblėstų ryžtas siekti savo tikslų. O jei taip atsitiks paskaitykite ir pasinaudokite.

Aš šiemet pažadėjau sau, kad į mėnesį parašysiu bent po vieną įrašą savo apdulkėjusiame bloge. Manau čia bus nebloga pradžia 🙂 Ir kaip tik jau laikas spausti mygtuką, kol sausis dar nesibaigė. Sėkmės!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *